Projekto vadovė
Dr. Monika Mačiulienė
§ 01 · APIE TYRIMĄ
Kaip gautos tyrimo įžvalgos?
INFODEMIJA – tai trijų metų (2023–2026) mokslinis projektas, kuriame derinome reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, fokusuotas grupines diskusijas ir gerosios praktikos analizę, kad nustatytume, kaip skirtingos visuomenės grupės santykiauja su mokslu, klimato kaita ir informacija.
apie projektą
Kodėl INFODEMIJA projektas ir ko juo siekiame?
INFODEMIJA – pirmoji nacionalinė studija Lietuvoje, sistemingai tirianti, kaip skirtingos visuomenės grupės suvokia mokslą, klimato kaitą ir mokslinę informaciją. Iki šiol tokie duomenys buvo prieinami tik tarptautinio masto tyrimuose (Eurobarometer, Wellcome Trust), neatspindinčiuose specifinio Lietuvos konteksto.
Projekto pavadinimas – jungtinis žodis iš informacija ir epidemija / pandemija – atspindi pagrindinę problemą: informacijos perteklius ir dezinformacija sklinda greičiau, nei spėjame jas atskirti. Tačiau atsparumas dezinformacijai neatsiranda iš niekur – jis priklauso nuo to, kaip ir per kokius kanalus skirtingos visuomenės grupės gauna mokslinę informaciją.
Tyrimo tikslas – ne tik aprašyti, bet ir pasiūlyti konkrečius įrankius: auditorijų segmentų profilius, penkas komunikacijos strategijas su tarptautiniais pavyzdžiais ir rekomendacijas mokslo, švietimo ir politikos institucijoms.
tyrimo metodika
Keturi uždaviniai: nuo literatūros analizės iki platformos
INFODEMIJA – ne tik apklausa. Tai trijų metų tyrimų programa, kurią sudaro keturi tarpusavyje susiję uždaviniai. Kiekvienas turi savo veiklas, metodus ir konkrečius rezultatus, kurie suteikia pagrindą kitam etapui.
01
Uždavinys Nr. 1
Mokslinių šaltinių ir dokumentų analizė
Pirmieji 18 projekto mėnesių buvo skirti teoriniam ir empiriniam tyrimo pagrindui sudaryti. Sisteminė tarptautinės mokslinės literatūros apžvalga, trys atvejo studijos (Vokietija, JK, Šveicarija), bibliometrinė Lietuvos klimato kaitos publikacijų analizė pagal PRISMA protokolą ir mokslo politikos dokumentų peržiūra suformavo teorinius pagrindus tyrimo instrumentui.
Veikla 1.1Mokslinių šaltinių analizė
Lit. apžvalga (Scheler)
3 atvejo studijos
Bibliometrinė · PRISMA 662
Veikla 1.2Dokumentų analizė
Žiniasklaidos turinys 90
LMT DB 773 proj.
Politikos dokumentai
Rezultatasteorinis pagrindas + kintamųjų rinkinys instrumentui
02
Uždavinys Nr. 2
Kiekybinis tyrimas: nacionalinė apklausa
Sukurtas septynių teminių blokų klausimynas, integruojantis Schäfer Auditorijos perspektyvos modelį, Reuter dezinformacijos suvokimo skalę ir Big Five-2 asmenybės įrankį. Atlikus reprezentatyvią 1 005 gyventojų apklausą, latentinių profilių analizė (LPA) identifikavo dviejų segmentų struktūrą, o papildoma vidinė klasterizacija atskleidė keturis pogrupius.
Veikla 2.1Instrumento konstravimas
Klausimynas 7 blokai
Veikla 2.2Empirinis tyrimas
Nac. apklausa N = 1 005
LPA · BIC, BLRT
Pogrupių klasterizacija
Regresinė analizė · ANOVA
Rezultatas2 segmentai + 4 pogrupiai + pasitikėjimo–įsitraukimo atotrūkis
03
Uždavinys Nr. 3
Komunikacijos strategijų formavimas
Remiantis segmentacijos rezultatais ir tarptautinės gerosios praktikos analize, suformuotos penkios įrodymais grįstos komunikacijos strategijos. Jos validuotos penkiose fokusuotose grupinėse diskusijose su 52 dalyviais – mokslo komunikatoriais, NVO atstovais, žurnalistais Lietuvoje ir tarptautiniame kontekste.
Veikla 3.1Strategijų formavimas
5 įrodymais grįstos strategijos
Veikla 3.2Fokusuotos diskusijos
5 FGD · 52 dalyviai
Validacija
Rezultatasvaliduotos strategijos su rekomendacijomis kiekvienam segmentui
04
Uždavinys Nr. 4
Rekomendacijos ir jų platinimas
Visų uždavinių rezultatai integruoti į šešias rekomendacijas tikslinėms grupėms: mokslininkams, žiniasklaidos atstovams, politikos formuotojams, NVO ir bendruomenių organizatoriams. Rezultatai platinami per šią platformą, seminarus, mokslines publikacijas ir tarptautines konferencijas.
Veikla 4.1Rekomendacijų rengimas
6 rekomendacijos
Veikla 4.2Platinimas ir platforma
Platforma infodemija.lt
DI auditorijos vertėjas
Tarptautinės konferencijos
Mokslinės publikacijos
Rezultataspraktiniai įrankiai + mokslinė produkcija + viešoji sklaida
Tyrimo prielaidos
Tyrimą grindėme keturiomis pagrindinėmis prielaidomis, kurios formuoja ir mūsų klausimus bei interpretacijas:
- Visuomenė nėra vienalytė – egzistuoja struktūrinės grupės turinčios skirtingą santykį su mokslu.
- Pasitikėjimas ir įsitraukimas yra atskiri matmenys t.y. galima pasitikėti, bet nedalyvauti.
- Informacijos kanalai yra ne tik perdavimo priemonė, bet ir socialinio konteksto rodiklis.
- Skepticizmas yra dažniau institucinis nei faktinis – problema yra ne mokslas, o jo perdavėjas.
Apribojimai
Kiekvienas tyrimas turi ribas, kurias svarbu pripažinti, kad jo įžvalgos būtų interpretuojamos sąžiningai:
- Apklausa pateikia momentinį vaizdą – ji neparodo, kaip auditorijų pozicijos kinta laike.
- Silhouette koeficientas (0,27) rodo vidutinę klasterių atskirtį – ribos tarp segmentų nėra absoliučios.
- Lietuviakalbė imtis – tyrimas neapima tautinių mažumų bendruomenių specifikos.
- Skaitmeninio elgesio duomenys – savistabos, ne realaus naudojimo matavimai.
tyrimo komanda
Tarpdisciplininė komanda
Tyrimą atliko tarpdisciplininė komanda, jungianti sociologijos, komunikacijos mokslų, viešosios politikos ir duomenų analitikos kompetencijas. Kiekvienas tyrimo etapas – nuo klausimyno sudarymo iki segmentų validavimo – buvo grindžiamas keletu nepriklausomų požiūrių.
Komandos narė
Dr. Aelita Skaržauskienė
Komandos narė
Gintarė Gulevičiūtė
Komandos narė
Dr. Aistė Diržytė
Komandos narė
Dr. Asta Zelenkauskaitė